padėtinis

padėtìnis, -ė adj. (2) 1. SD263, K padėtas, paliktas, pamestas: Padėtìnis kiaušis (padėlys) KII90. 2. (plg. l. pokładny) Ba4Moz4,7 paaukotas, pašvęstas: Ir dėsi ant stalo padėtines duonas visuomet mano akivaizdoje Skv2Moz25,30.